Apleista psichiatrijos ligoninė. Smalsus tyrėjas. Klaida, kurios niekada neturėjo būti padaryta.
Edvardas manė, kad neras nieko daugiau, tik apdulkėjusius dokumentus ir aptrupėjusius griuvėsius. Tačiau salės vis dar šnabžda. Medicininiai įrašai slepia ne tik diagnozes. O šešėlyje... kažkas juda.
Kiekvienos užrakintos durys turi istoriją, kurios niekada neketinta papasakoti. Kiekviena byla rodo, kad ligoninė nebuvo apleista... ji buvo užantspauduota. Edvardui žengiant gilyn, riba tarp realybės ir beprotybės pradeda nykti.
Bet jis pabėga. Arba taip jis mano. Nes jo perspėjimas užkliūva negirdiomis ausimis. Ir kai policijos pareigūnas nusprendžia ištirti... jis niekada negrįžta.
Kai kurios legendos su laiku blėsta.
Kiti tik laukia kitos aukos.